Get Adobe Flash player

Lietuvoje pirmoji vėjo jėgainė buvo pastatyta Prienų rajone, 1991 m., ją suprojektavo UAB „Vėjas“, tačiau ji ilgai neveikė dėl techninių kliūčių, buvo dar keli bandymai, tačiau ir jie buvo nesėkmingi dėl tų pačių techninių problemų t.y. dėl vėjo jėgainių efektyvumo, jų darbo patikimumo ir kt.. Todėl įsitvirtino nuomonė, jog Lietuvoje neužtenka vėjo stiprumo statant vėjo jėgaines, kurios būtų perspektyvios ir turėtų naudos t.y. gamintų elektrą. Šis požiūris galiojo iki 1994-1996 m.. Tais metais buvo atlikti nuodugnūs tyrimai ir nustatyta, kad Lietuvos pajūrio zona turi ne ką mažesni vėjo energijos potencialą negu Vokietija ar Danija, kuriose jau seniai yra naudojama vėjo energija elektros gamybai. Tačiau skeptiškas žmonių požiūris trukdė statyti vėjo jėgaines Lietuvoje, todėl vėjo energija nebuvo panaudojama

veju_zemelapis_Lietuvoje

1 pav. Lietuvos vėjų žemėlapis (šaltinis: www.vejo-galia.lt, 2010 m.)

1 pav. Lietuvos vėjų žemėlapyje parodyta, kad didžiausias vėjo energijos potencialas yra pajūrio zonoje ir Tauragės rajone, čia vėjo jėgainių darbas būtų pats perspektyviausias. Vidurio Lietuvoje ir vakarinėje šalies dalyje, metinis vėjo greitis mažesnis, tačiau šiose vietose vėjo elektrinės, kurių galia 3 kW ir 5 kW, gali pagaminti atitinkamai 3600 ir 6000 kW, esant 5 m/s vidutiniam vėjo greičiui, o mažiausiai potencialo yra Utenos apskrityje, Šiaulių rajone ir Varėnos bei Šalčininkų rajonuose, čia vėjo energija mažiausia.

Lietuvos vėjo energetikų asociacijos duomenimis 2009 metų pradžioje Lietuvoje veikė 47 vėjo elektrinės, kurių bendras galingumas siekė 54,4 MW. Visų vėjų elektrinių parkų Lietuvoje sąrašas:


1. UAB "Vėjų spektras", Kiauleikių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.)

2. UAB "Vėjų spektras" Kvecių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.)

3. UAB "Vėjų spektras", Rūdaičių vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.)

4. UAB "4 Energia", Kretingos raj., prie Sūdėnų

5. UAB “Vėjo gūsis”. Kretingos raj. Liepynė

6. UAB “Vėjų spektras”, Šilutės raj. Didšiliai

7. UAB “Renerga”, Kretingos raj. Benaičia

8. UAB "Naujoji energija", Čiūtelių vėjo elektrinių parkas

9. UAB "Lariteksas" ir UAB "Vėjo elektra", Šilalės vėjo elektrinių parkas

10. UAB "Iverneta", Mockių vėjo elektrinių parkas

11. UAB „Vėjo elektra“, Lėbartų vėjo elektrinių parkas

12. UAB „Gemba“, Seirijų vėjo elektrinių parkas

13. UAB "Dolomitas", Pakruojo vėjo jėgainių parkas

14. UAB "Energogrupė", Griežpelkių II km. vėjo jėgainių parkas (Kretingos raj.)

15. UAB "4 energia", Mockių vėjo jėgainių parkas (Šilutės raj.)

16. UAB " Energogrupė", Seredžiaus vėjo jėgainių parkas

17. UAB "Vėjų gūsis", Tauragės raj. Griežpelkiai


Šiuo metu (2010 m.) valstybė remia 170 MW bendrosios galios vėjo elektrinių įrengimą šalyje garantuodama energijos supirkimo kainas po 0,06 Eur/kWh. Taip pat pateikta paraiškų vėjo elektrinėms įrengti apie 900 MW galiai. Vyksta konkursai vėjo elektrinėms statyti (Adomavičius, 2009 m.).

Lietuva turi tik nedidelę pajūrio zoną ir Baltijos jūros akvatoriją, kuriose vėjo energijos yra užtektinai, norint statyti perspektyvias vėjo jėgaines. Šias zonas reikia panaudoti kuo tiksliau ir efektyviau, nepristatant mažų vėjo elektrinių perspektyviose vietose, o tose vietose statyti didelės galios vėjo jėgaines, nes jos ekonomiškai naudingesnės ir produktyvesnės. Šių vėjo jėgainių kW kaina mažesnė. Tai lemia dėsningumas, kuo didesnė vėjo elektrinių galia, tuo mažesnė kW kaina.

Dabartinės vėjo jėgainės kuriamos vis efektyvesnės, todėl vėjo energetika laikoma viena iš potencialiausių energijos generavimo rūšių ateityje. Lietuva turi dideles galimybes vėjo elektrinių srityje, tik reikia jį išnaudoti.

Šaltinis http://www.aei.lt